Takelių paviršiai ir jų charakteristikos

Kodėl paviršius svarbus?

Pasirinktas kelias yra tik pusė istorijos. Kai žengiate upės pakrantės takelius, paviršius po jūsų kojomis tiesiogiai veikia jūsų žingsnio saugumą, komfortą ir energijos sąnaudas. Skirtingi paviršiai reikalingi skirtingų batų, skirtingų technikų ir skirtingo sąmoningumo.

Nesvarbu, ar einate pirmą kartą, ar reguliariai žygiuojate — suprasti, su kuo susidursite, padės jums geriau pasiruošti. Nuo lengvo gruntinio kelio iki šiurkščios žvyrėlių kelio, kiekvienas paviršius turi savitą charakter.

Smėlis ir švelnus gruntas

Smėlis — tai patogiausia, bet ir labiausiai energijos reikalaujanti paviršius. Žengiant smėlyje, jūsų kojos neigamai "nusmunka" į kiekvieną žingsnį. Tai reiškia, kad jūsų raumenys dirba intensyviau nei asfalte, ir pavargstate greičiau.

Gerų žinių: smėlis amortizuoja smūgius puikiai. Jei turite sąnarių problemas, švelnūs gruntiniai takeliai yra jūsų draugas. Iššūkis — subalansuoti komfortą su energijos sąnaudomis. Lėtesnis tempas čia natūralus ir sveikintinas.

Žvyras ir akmenys

Žvyrėliais iškloti takeliai yra tipiški upės pakrantėje. Šis paviršius — priešais smėliui. Jis stabilus, standus ir reikalauja daugiau dėmesio. Nesulyg smėlio, žvyras "negriebia" jūsų kojų — jis tiesiog yra čia, ir jūs žengiate per jį.

Iššūkis: didesni akmenys gali sutrukdyti žingsnį. Jei nuožulniai pastatyti žvyrėliai, kojos gali paslysti. Tai — pagrindinis žvyrėlių takelių pavojus. Reikalingi geri batai su geru griebimu. Nuo 2-3 santimetrų žvyrėlio iki šiurkščios tūpinės — tai reikalinga atidžia, kontroliuota žingsniavimo technika.

Geroji žinia: jei batai tinkamūs, žvyras nėra problematiškas. Daugelis žmonių žygiuoja žvyrėliais be problemų — tiesiog reikalinga šiek tiek daugiau sąmoningumo.

Asfaltas ir kietas paviršius

Asfaltas — greičiausias, bet sunkiausias paviršius jūsų kojoms. Nėra amortizacijos. Kiekvienas žingsnis tiesiogiai paveikia jūsų kojas, sąnarius ir stuburo dalį. Tai yra kodėl žmonės, kurie žygiuoja asfalte, sako, kad jų kojos pavargsta greičiau — net jei tempas buvo lėtas.

Šlapiame ore asfaltas yra pavojingas. Jis tampa slyvu, ir žingsnis nebeturi griebtuvės. Čia — kritimai dažniausi. Tai nėra gražus žygiavimas šlapiame ore. Kai tik pamatote šlapiąjį asfaltiną, sumažinkite tempą ir būkite ypač atsargūs.

Nors asfaltas greitesnis, ne visada tai geriausias pasirinkimas. Daugelis wowhiloėnų upės pakrantės žygiautojai mieliau renkasi gruntą — net jei teks šiek tiek lėčiau žengti.